Nr. 2 Šnipšto diena.

9 kovo, 2009

Žvaigždės man išpranašavo:

„Nueik nežinia kur ir atnešk nežinia ką.“ – Neisiu. Nenešiu. Tingėsiu velniai griebtų.

Šiaip ar taip, diena prasidėjo blogai.
Nežinau kodėl, bet man nėra nieko blogiau, kaip prabusti ir suprasti, kad lova svetima, sienos svetimos ir šiaip, aplinkui savas tik fotiko tašiukas ir drabužiai sukrauti ant kėdės krašto. Ir kas blogiausia – negali pasileist mėgstamos muzikos, „pasitaškyt“ į taktą ir taip prasibudinti…

Ech.

Pasirąžiau dar lovoje, bet tyliai, kad nieko kito neprabudinčiau. Miegojau viena kambaryje, bet…
…svetimuose namuose mane dažnai ima paranoja dėl šeimininkų miego, ypač jei tenka keltis ir bėgti iš ten gerokai anksčiau nei keliasi visi normalūs žmonės.

Įkyriai zyziantis ir pakroviklio ( kaži, ar taip lietuviškai tas daiktas vadinas? ) reikalaujantis mano telefonas, kątik skleidęs bjaurų žadintuvo garsą, rodo vos 6:00.
Mintyse keikiuos.
Pasnaudžiu iki 6:09 ( vėl įkyriai suzyzia telefonas, leidžiantis jau priešmirtinius garsus )
Pramerkiu abi akis, pasitrinu jas, atsikeliu iš lovos.

Girgžžžt girgžžžt girgžžžžžžt.

Virtuvė.
Malonus užsimiegojęs dėdės veidas ir kava. ( šis tas gero, nia? )
Kava atominė ( neperdedu )
Du šaukšteliai cukraus mane išgelbsti, išgeriu, padėkoju, pusryčių nevalgau.

Prieškambaris.
Pasirodo teta.
Apsimiegojus žinoma, bet maloniu veidu.
Padėkoju, atsisveikinam.

Koridorius.
Šaltukas kanda į nosį ir žandą.
Prasibudinu.

Laukas.
Prišlabdribiavę šiek tiek.
Šalta.
Nejauku.
Puola antipavasarinės nuotaikos.

Mašina.
Muzikos nėra.
Šnekam kažką apie krizę ir švietimo sistemą.
Bandom paimt pakeleivių. ( nelipa )
Važiuojam toliau, pamatau Karmėlavą, vėliau ir pažįstamą pilką niūrų antipavasarinės nuotaikos persipildžiusį Kauno vaizdelį.
Išleidžia, dar kartą padėkoju.

Namai.
Arbata.
O diena vistiek suknista.
Tingiu.
Susikeliu nuotraukas.
Tyliai nusikeikiu ir išgeriu dar arbatos.
Nusikeikiu dar tris kartus, nes prisimenu, kad TEN buvo ir mano tulpė.
Aišku pamiršau.
Palikau.
Nusikeikiu.
Prisikertu baronkų iš Kaziuko, tiesa prieš kirtimo procesą vieną iš jų sugebu kažkokiu antgamtiniu būdu sudeginti mikrobangej.
Namai pilni dūmų.
Katė isterikuoja.
Atidarau langus.
Šaltis.
Drėgmė.
Nusikeikiu.
Besikeikiant kyla idėja.

Fotkinsiu.
Dabar… dabar… dabar…
Rytoj.

Tingiu.
Perskaitau horoskopą fryp‘ei. Šnipšto diena, ne kitaip. Mano šnipšto laikas nuo 9:56 iki 17:34.
Gi tikrai !
Ok. Tingėsiu.

Sakai rašau apie nieką?
Aha.
Rašau ką noriu.
O jei nenoriu, rašau ko nenoriu.
Arba tyliu.
Būtų buve protinga ir šiandien patylėt. ( bet, retai kada elgiuos itin protingai )

Palinkėkit man netingėt nuo 17:34.
Aistė

2 atsakymai į “Nr. 2 Šnipšto diena.”

  1. Vitukas said

    gud van.. 🙂
    linkiu sėkmės šitoj srity, ne tik fotografijoj 😉

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: