Nr. 4 Mažo protelio (ne)meškiukas

Na ką, vėl pablevyzgavosiu pati sau.

O šian galėjo būt eilinis kiek per ankstyvas rytas.
Buvau biški irzli, kažkaip bendras “namų“ triukšmas mane pakėlė kokia valanda per anksti.
Apsikabinau litrą arbatos su medum, susivyniojau į savo mėlynai-mielai-gelėtą pleduką ir man į akį šyptelėjo neaišku iš kur atklydęs saulės spinduliukas.
Šyptelėjau jam atgal, bet jis greit pabėgo ir turbūt nepastebėjo.
Prisėdau prie kompiuterio ir visai netyčiom užklydau yūtūbėn ir dar labiau netyčiukais užtikau ten Mikę Pukuotuką. (užsinorėjau tadu ką nors apsikabint tuo meškium iš skype’o, bet ai. šypt. )

Jap, šiandien bus gera diena. Mažo protelio (ne)meškiukas Aistė geria žalia arbatą su medum, žiūro multiką apie mažo protelio meškiuką Mikę Pukuotuką ir nori balionėlio, pavasario ir (galbūt) medaus skonio keksiukų ir (tikrai) prie jūros (todėl kita daina – Mykolaičio – Karklė).

Nežinau, na nieko sau negaliu padėt, patinka man būt kiek per daug vaikiška NorsTuKą ir aš tiesiog laukiu nesulaukiu, kol pa-ga-liau sulauksiu tikro pavasario ir galėsiu sedėt kur nors Nemuno pakrantėje ir sau ramiai pūst muilo burbulus niuniuodama ką nors sau pačiai mielo (kad ir kokią Mykolaičio ar TeleBimBam dainą.)

Pagalvoju kartais, kad reiktų gal kokių kleckiukų aukle įsidarbint. Galėčiau tadu (turbūt) savyje gyvenančią mergiūkštę dažniau paleist į pasaulį pasižmonėt. Bet ai, biški tingiu. (šypt.)

Tai vat, dabar vėl būtų pats tas metas ką nors apkabint.
Einu keksiukų kept.
Vėliau gal įmesiu kokį receptą su nuotraukyte kokia, jei nesibaigs tai visiškai nelaimingai. (šypt.)

shypt