Nr. 41

19 spalio, 2010

* * *

à la Jacques Prevet

* * *

jeigu būčiau katė atpažinčiau

tavo žingsnius dar laiptinėje

nušokčiau nuo palangės žaibo

greitumu priartėčiau prie lauko

durų bet… paskutiniai žingsniai

būtų kiek įmanoma lėtesni

nemanyk kad labai tavęs laukiau

jeigu būčiau katė įsitaisyčiau

virtuvėje ant palangės ir stebėčiau

kaip gamini vakarienę ne viskas

ten valgoma bet žmonės netobuli

jei būčiau katė susirangyčiau

ant kelių kai žiūri televizorių

arba klausaisi muzikos tada

norom nenorom glostytum mane

murkčiau į tavo širdies taktą

bei muzikos ritmą jei būčiau katė

liūdėčiau jeigu ilgai negrįžtum

stingdančiais gruodžio vakarais

nes ir mes katės privengiam speigo

vienatvės žiemos jei būčiau katė

vieną rytą pabėgčiau kai sninga

greitai nelieka jokių orientyrų

vėjas išpusto kvapus užžeria

pėdsakus tyčia nerasčiau kelio

sugrįžti nors kartais galbūt to

norėsiu labiausiai už viską

bet dabar tūnau pasislėpus ir

klausaus kaip šauki mane vadini

švelniausiais vardais matau kaip

ilgai ir kantriai ieškai nė už ką

neišsiduosiu nes kas daugiau

manęs taip ilgėsis

E. Karnauskaitė

_____________________________________________________________

Nuostabu, negaliu susilaikyti, nuostabu.
O jeigu aš būčiau katė…

Skiriu jį savo katinui. Šypt.

2 atsakymai į “Nr. 41”

  1. Milda said

    Toks gražus eilėraštis.
    Vis dar niekaip neatsistebiu.
    🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: