52. Trupinėliai

Vėl pagavau save šimtus metų neparašant nieko naujo, blogai blogai. Todėl dabar trupinėliai viso to, kas nutiko per praėjusį mėnesį su biškučiu.

Pirmiausiai, turiu prisipažinti, kad pažadus sekasi vykdyti sunkiai, tikiuosi pasitaisyti šį mėnesį, bent su bėgimu (šypt.). Beveik visas sausis praėjo sausai bėgimų ir kitokios veiklos klausimais, nes kaip žinia, sautė šalčiai ir gripas ( taip stipriai jis manęs lyg ir nepagavo, bet paslogavimų, gerklės ir galvos skausmų bei šiokios tokios aukštesnės temperatūros būta ), užtai bandydama saugoti savo sveikatą leidau pasitinginiauti. Mėnesio gale jau kažkas iš vidaus stūmė bėgti, bet tuomet va labiausiai dėl sveikatos ir negalėjau, bijojau atristi prieš kelionę į Airiją.

Taigi Airija. Ką aš tam kaimukyje veikiau? Atostogavau gi (šypt.). Nusipirkau bėgiojimui bridžus ir maikutę ir viršų tokį, kuris ale apsaugo nuo vėjo ir biški lietaus ir buvau siaubingai laiminga, visą dieną vaikščiojau išsišiepus, kiek nedaug kartais žmogui reikia (šypt.). Sekantį rytą visą tą aprangą ir išbandžiau, tiesa po maikute dar termowave’ą apsirengiau ir buvo pats tas bėgimui. Keistas jausmas buvo bėgti po beveik mėnesio nebėgimo, nusprendžiau daugiau nedaryt tokių ilgųųųų pertraukų, ne į gerą, bet bėgti “pavasaryje“, kai aplink žalia žolė ir šviečia saulė (taip taip, man nuskilo, aptikau saulės Airijoje) labai patiko, užtai dabar brisdama per sniegus su nekantrumu laukiu ir pas mus apsilankančio pavasario.

Nežinau kodėl, neturiu rimtos priežasties ( gal tiesiog dėl to, kad truko man to bėgiojimo praėjusį mėnesį? ) susigalvojau taip palengva prasibėgti kasdien, kolkas, t.y. dvi dienas pavyko šį planą įgyvendinti (šypt.), kažkaip tikiuos, kad šis oficialus pareiškimas internetinėje erdvėje padės man šio sumąstymo laikytis.

Vis neprarandu vilties, kad susitvarkys mano pulsas bėgant. Aišku, kokio čia gali tikėtis progreso, kai bėgiojimas toks su tarpais, o kaikada ir plyšiais būna, bet giliai viduje erzinuos ir nervinuos dėl to, kad kaip bėgu lėtai, taip bėgu, o pulsas kaip aukštas, taip aukštas… Į Airiją nebuvau pasiėmus pulsometro, pamiršau blyn, va būčiau patikrinus savo teoriją, kad čia dėl žiemos ir šalto oro (šypt.).

Tiesa, norisi pasidžiaugt, kad vakar krūvas bėgiojančių sutikau Ąžuolyne, net gera ant dūšios pasidarė. Juokingiausia buvo, kai tokia jau nevisai jauniklių porelė, kasdieniškai apsirengusi, turbūt užsikrėtusi bendra bėgimo atmosfera arba šiaip kvailiodami pro mane prabėgo (šypt.). Moterišė tai netgi su kailiniais darė!

Tai tiek trupinukų (šypt.)
Kuičiuos iš darbo ir einu bėgt!