56. Viešos treniruotės ir apie viską po truputį
22 gegužės, 2013
Bėgdama šeštadienį Druskininkuose mintyse rėkiau sau, kad grįžus parašysiu čia, kad nuo šiol mano mėgstamiausias metų laikas bėgiojimui yra žiema. Siaubas, kaip buvo sunku, karštis ir dušnumas žudė tiesiog, gerai, kad tik treniruotė buvo, nes iš “comfortable“ bėgimo gavosi visiškas jog’as. Tai vat, laukiu žiemos arba tokių dienų kaip vakar (šypt.).
O realiai tai naujienų susijusių su bėgimu pas mane neperdaugiausiai. Nebėgioju taip dažnai kaip reikėtų, netgi susidarytos programos nelabai laikausi (tikiuos gal jau šią savaitę nepraleisiu nei vienos numatytos treniruotės, bet.. ) ir kuo toliau tuo labiau bijau pirmiausiai Kauno maratono, kur bėgsiu tik juokingus dešimt kilometrų, o paskiau ir Vilniaus, kur jau esu pasiryžus 21 įveikti. Bijau tai tik dėl to, kad nejaučiu progreso, o progreso nejaučiu, nes matyt per mažai stengiuos, o per mažai stengiuos nes… nežinau, trūksta motyvacijos, noro, nes jeigu sakyčiau laiko tai meluočiau, norint jo visad galima rast. Bet bėgt man vis tiek patinka, tai kodėl nėra to noro ir motyvacijos to daryti taip dažnai kaip reikėtų?
Vienintelė naujiena yra tai, kad jau va kelis kart apsilankiau viešoje treniruotėse Kauno maratonui ruoštis. Baisiai gaila, kad man ten pavyksta pabūti tik antradieniais, nes kažkaip, patinka. Patinka, kad darom ir apšilimą ir pratimus po to, to viena niekad nedarau ir nemanau, kad daryčiau netgi jeigu kas labai griežtai lieptų (šypt.). Ir gera atmosfera ten ir trenerė smagi ir jos pagalbininkas. Tad jeigu kas nedrįstat, tai varykit ten (šypt.). Po pirmos treniruotės (na dar prieš tai buvau dieną dešimt kilometrų nubėgus, tai gal susidėjo?) užpakalį skaudėjo dvi dienas, reiškias treniruotės geros (šypt.) Paskutinėje treniruotėje su manim Senukų draugė pasisveikino, smagu, nes aš jau antrą treniruotę ją mačiau, bet kaip mažas vaikas bijojau tai padaryti, viešai prisipažįstu (šypt.). Keistai smagu va, kad žmogus kurį kaip kokį pavyzdį matai ir blog’ą manijakiškai skaitai ima ir pasisveikina!
Tai tiek, liepkite man bėgiot, blyn! 🙂
Mažas Aistės kampelis internete. 
marš į trasą, nes bus tau… bu bu bu
Man žinok tas pats su žiema, taip gera šalta buvo. Bet vakar vakare jau atsigavau, vėsuma gėris.
Lėtai taip.
Po lietaus…
Džyz… Labai Tave suprantu, su kartais dingstančiu noru vis pakovoju. Motyvuoti save sunku, gera, kai paskatina kas nors kitas. Taigi… Aiste, eik bėgiot, chi chi 🙂 bandysiu rytoj prisijungti Ąžuolyne 😉
Kaip smagu:) Džiaugiuosi, kad išdrįsau ir aš. Mačiau Kauno prezidentūros bėgime ir jau taip norėjau, bet pavyko tik vakar:) Labai džiugina tavo įrašai, šilta ir gera juos skaityt. Bėgiokim 😉
hmm….
aš dažnai pagalvoju ar man pačiam patinka tas bėgimas?.. ir galiu drąsiai pasakyt, kad toli gražu ne visada.. ir prisiruošt išbėgt būna žiauriai sunku.. tokiu atveju reikia save užlaužt minutėlei ir apsiauti bėgimo batelius.. viskas tik tiek – tada jau nėra kur dingt, reikia bėgti :):) o po tokios treniruotės būna ypač malonu :):)
O man patinka, tik tiek kad aš kartais piktybiškai nedarau to kas man patinka, nes … tingiu 🙂 kad ir užvakar, draugė sakė, kad matė mane bėgančią ir šypsojaus, o aš net nepamenu, kad būčiau šypsojusi, nes sunku buvo 🙂 Tiesos yra, kai jau užsidedi batelius ir išbėgi, tada jau tikrai nesigaili, kad tai padarei, tik užsidėti kartais sunku prisiversti 🙂