57. Atgal į pradžią
30 gegužės, 2013
Šią savaitę kolkas iš trijų dienų bėgau dvi, labai savim didžiuojuos ir šitas įrašas yra kaip ir priemonė bėgti ir toliau, nes jau gi kai pasigyriau, tai negi iškart ir susimausiu? (šytp.) Vakar apskritai nuotaika buvo tokia, lyg būtų penktadienis, tai ir bėgosi smagiai, palengva, nes pagal programą nepriklausė, bet smagiai.
O kuo čia grįštu į pradžią paklausit? Žiopla merga esu ir kažkur nukišau savo pulsometro laikrodį. Taigi bėgioju kaip visai pradžioje, be jokių ten matavimų ir ribojimų, keista tik kad neskraidau, kaip anksčiau, kai buvau neribojama. Turbūt ir dėl to, kad nebegaliu ir dėl to, kad galbūt suvokiu, kad tai ne į naudą.
Šis įrašas toks apie nieką, dar galėčiau paverkšlenti, kad iki Kauno maratono liko 10d. ir aš kuo toliau tuo labiau nerimauju dėl tų juokingų 10km. (šypt.)
Liepėt bėgiot, žiūriu visai veikia, davai dabar liepkit pulsometro laikrodį susirast? (šypt.)
Mažas Aistės kampelis internete. 
Jaučiu, apie ką bus sekantis įrašas: liepkit man gerai prabėgt Kauno maratone… 😀 O to daikto šaldytuve ieškojai, na ten – už šlapiankės?
Bijau, kad dėl Kauno maratono man nepagelbesit 😀 bet kodėl gi ne, galit liept 😀 o dėl to daikto paiešku, blyn, nėr ir šlapenkės, kiba kartu pabėgo?:D
Ai, o kam tie laikrodžiai. Liepiu bėgiot su vėju galvoj ir su malonumu 😉 Ir sau liepiu taip. Trept!