62. Kas pasikeitė?

Laba diena!

Ahaaa, nesitikėjot?

Aš ir vėl čia, po daugiau nei metų. Baisu, baisu kai pagalvoji. Nejaugi visus metus neturėjau ką pasakyti? Turėt tai turėjau, ale vat… noro matyt vis pritrūkdavo.

Kas pasikeitė? Pasikeitė viskas, apsivertė aukštyn kojom, o prieš pilnai apsiversdamas dar porą kartų pasisukiojo įvairiomis kryptimis.(Tuoj tuoj, papasakosiu plačiau (šypt.)

Mano blog’as per laiką adaptuojasi prie gyvenimo ir keičiasi. Pradžioje rašiau šiaip, blevyzgas apie nieką, vėliau pagavau aistrą fortams, dar vėliau – bėgimui. Rašant blevyzgas apie bėgimą, netgi buvo sukilus mintis susikurti atskirą blogą ta tema, ale gerai, kad nekūriau, numiręs vargšas būtų (šypt.).

Reiktų prikelti savo blogą. Pagalvojau stumdama vežmėlį jaukiai rudeninėm spalvom nusidažiusiu parko takeliu. Bet apie ką rašysiu dabar? Ahaaa… galiu rašyt apie buvimą mama. Tokia visai ne super, paprasta. Drąsiai galiu. Ir dar galiu griauti mitus apie gyvenimą atsiradus vaikui. O kai pradėsiu bėgiot, galėsiu parašyt apie tai, kaip sekas bėgiot ir tai daryt būnant mama.

Taigi štai tas ir pasikeitė. Atrodo tik vienas vienintelis dalykas, o sugebėjo sujaukti/apversti/sukuisti viską. Atsirado mano gyvenime dukrytė. Neseniai, prieš tris su biškiu mėnesių. Pradžioj visiškai trumpai apie tai (jeigu kadanors pradėsiu pasakot kiek kartų ji pakakijo arba kokią panašią blevyzgą – trenkit man per ausį komentaruose): kai sužinojau, kad laukiuos buvo laimingiausia diena iki tol, laimingesnė pasidarė tik ta, kai pirmą kartą pamačiau kažką panašaus į žmogiuką echoskopo ekrane, dar vėliau laimingiausia buvo ta – kai pirmą kartą pajaučiau spyrį savo pilvukyje, na, o vėliausiai, po visokių visokiausių įvykių – kai išgirdau kaip mažoji verkia. Šiandien laimingiausia yra kiekviena diena, nes kiekvieną dieną tas mažas žmogeliukas man šypsos taip, kad širdis gali sutirpti.

Jeigu kas abejoje ar norite vaiko, tai blyn, neabejokite, geresnio dalyko jūsų gyvenime negali nutikti (šypt.).

Iškart prisipažinsiu, esu lengvai dėl jos išprotėjus, bet visada sakiau ir sakysiu, kad savęs irgi nereikia pamesti. O tai padaryti sunkoka (šypt.). Kiekviena mano minutė priklauso jai, nebent ji miega, toks darbas (šypt.).

Šiandien tiek. Įdomumo dėlei šis įrašas pasirašė per keturis prisėdimus. Su vaikais viskas yzy!