Nr. 23 Vasara III – Siluetaslt žygis.

Na štai.
Tau buvo paskutinis didelis vasaros įvykis, trumpai aprašysiu ir baigsiu su vasara, galėsiu į rudenį perkopti.

Tik grįžus iš Sankt Peterburgo ir čiut čiut pasiilsėjus prisijungiau prie grupelės žygeivių keliaujančių Lazdijų link.
Pirmas vakaras ( o atvažiavom tik visai visai vėlai vakare ) turbūt buvo pats jaukiausias iš visų kitų kurie sekė iš paskos. Gal dėl to, kad žmogių buvo visai nedaug? Ryte atsikėlus prie mūsų prisijungė visas būrys žygeivių.. na ir kai žmonių grupė pasidaro labai didelė, situacija dažnai tampa sunkiai suvaldoma, o ypač jei dar atsiranda nesuprantamų keistuolių…
Ėjom penkias dienas, o aš kas antrą dieną būdavau niurzga, nors šiaip viskas buvo tikrai neblogai, dauguma žmogių atrodė tikrai smagūs, erzino iš principo tik vienas tipas, save pasivadinęs beržu.
Ot. Jis man tikrai nepatiko.

Žygyje patiko:

kusačius
valgymai kartu po kusačiaus
vietiniai žmonės
visas Ąžuolas, o ypač kaimynas, Romas, Eglė ir Jolita
mano katinas
Lazdijokai ir ko.
pelkė kurios taip ir neradom, bet užtat radom dilgelių pievą
ėjimas
išsimaudymas mini (atseit) pelkėje
maudynės ežeruose/upeliukuose
Lietuvos gamta

Žygyje nepatiko:

beržas
galvos skausmas antrą dieną
dar kartą beržas.

Viskas. Pribaigiau vasarą rugsėjo gale (šypt.)